Tik įvertinus kūdikio sveikatos būklę, atlikus reikiamus tyrimus galima spręsti apie tinkamų medikamentų skyrimą vaikui ar atitinkamų maisto produktų vartojimo apribojimą žindančiai mamai.

Kodėl?

Gana dažnai tenka konsultuoti vos kelių mėnesių sulaukusių mažylių mamytes dėl to, kad mažylius beveik nuo pat gimimo beria. Šeimos gydytoja ir, kaip gan dažnai būna, kaimynės ir draugės, nusprendžia, kad mažylis alergiškas ir liepia mamoms laikytis griežtos dietos, kad žindant kartu su pienu nepatektų jokių alergenų. Mamos, atėjusios pas mane konsultuotis, su ašaromis akyse klausia – „aš praktiškai nieko nevalgau, tik kruopas be gliuteno ir geriu vandenį, bet mažylį vis beria…“ Girdėta situacija? Deja…

Kažkur mamos girdėjo, ar pačios nusprendė, kad gal tas bėrimas yra „hormoninis“ (moksliškai vadinama toksine naujagimių eritema), o gal tikrai alerginis? Regis gydytojui turėtų būti labai lengva padėti mamai – atlikai alerginius mėginius, nustatei kam yra alergija ir viskas aišku. Jei viskas būtų taip lengva – nebūtų problemų…

Atidžiau vaikutį apžiūrėjus man bėrimo priežastis praktiškai tampa aiški. Vaikutis labai neramus, stena, ir pasak mamos, jis nuolat verkia, zirzia, blogai miega naktimis, nuolat vargina pilvo diegliai, viduriuoja. Tenka išsiaiškinti, kad arba vaikutis gimė Cezario pjūvio operacijos metu, arba gavo antibiotikų iš karto po gimimo, arba ligoninėje, kurioje gulėjo dėl viduriavimo ir buvo gydomas dėl stafilokokinės infekcijos. Būna ir keli paminėti veiksniai vienu metu. Dar retkarčiais nustatoma grybelinė infekcija žarnyne.

Tokioje situacijoje nuolat klausiu savęs, kodėl suaugę žmonės daugiau dėmesio skiria ligos pasekmėms, o nemąsto apie ligos priežastis? Jei vaiko virškinimo traktas yra pažeistas, jei virškinimas yra sutrikęs, ar nebus bėrimas odoje tik kaip paskutinis organizmo „šauksmas“, kad atkreiptumėm dėmesį ir padėtumėm mažyliui?

Tad kas gi iš tiesų atsitinka?

Naujagimis gimsta kone sterilus ir tuomet jo kūnas pradeda kontaktuoti su nesterilia aplinka. Gimdamas natūraliais gimdymo takais, jis jau susitinka su pirmaisiais mamos gimdymo takuose esančiais mikroorganizmais. Ką tik gimusį mažylį, iš karto paguldžius mamai ant pilvo, jo oda jau liečiasi su mamos oda ir susipažįsta, pasiima pirmąją mamos dovaną – dalį jos apsauginio odos sluoksnio – puikiai susiformavusio ir subalansuoto mikroorganizmų kiekio, vadinamos mikrobiotos. Mamai kalbinant mažylį, jis taip pat įkvepia pirmuosius mikroorganizmus į savo kvėpavimo takus, o pirmieji mamos pieno gurkšniai padengia visą jo virškinamąjį traktą imuninėmis ląstelėmis, kad mažylis būtų kuo labiau apsaugotas. Taip pamažu naujagimis pradeda formuoti savo mikrobiotą – burnoje, žarnyne, šlapimo, lytiniuose organuose, kvėpavimo takuose ir kitur esančių mikroorganizmų „šalmą“. Jo pagrindinė funkcija – padėti imuninei sistemai apsisaugoti nuo aplinkoje esančių mikroorganizmų. Gerai subalansuotoje mikrobiotoje laisvų vietų nėra, tad ir nepriimami „naujokai“ iš aplinkos. Yra nustatyta, kad suaugusio žmogaus organizme šie mikroorganizmai sudaro 95 % visų žmogaus ląstelių ir sveria apie 1,5 kg. Į mikrobiotos sudėtį įeina probiotikai (gerosios bakterijos), sąlyginai patogeninės (pvz. klebsielės, protėjai) ir patogeninės (pvz. stafilokokai). Vis dar atliekami detalūs tyrimai apie tai, kokie konkrečiai virusai dažniausiai įeina į mikrobiotos sudėtį.

Tad kas atsitinka, jei pradžia būna ne tokia, kokią gamta suplanavo? Gimęs vaikutis Cezario pjūvio operacijos metu nesusipažįsta su mamos flora, mamos priešpienio gauna vėliau negu reikia, tad jo organizme sutrinka mikrobiotos formavimasis. Nors pastaraisiais metais nuolat raginama, kad tokiu būdu gimęs vaikutis vis tiek iš karto būtų guldomas mamai prie krūtinės, bet kol kas ši metodika dar nėra plačiai taikoma. Be abejo pirmomis dienomis skiriami antibiotikai taip pat gerokai pakoreguoja mikroorganizmų apsigyvenimo procesą naujagimio organizme. Deja, tokiu atveju yra svarbiau skirti gydymą dėl infekcijos, nei mąstyti apie mikrobiotą. Apie adaptuotų karvės pieno mišinių davimą pirmomis gyvenimo valandomis ir net vėliau aš net neminėsiu – imuninės vaikučio sistemos vystymuisi ir mikrobiotos formavimuisi jie neturi praktiškai jokios vertės. Deja „neturėjimas vertės“ šioje situacijoje irgi gali būti laikomas neigiamu veiksniu.

Šios paminėtos ir daug kitų priežasčių lemia netinkamą mikrobiotos formavimąsi gyvenimo pradžioje. Trūkstant gerųjų bakterijų, pradeda daugintis „blogieji“, t.y. patogeniniai mikroorganizmai – pavyzdžiui stafilokokas arba grybelis. Jei dar ką tik gimusį naujagimį skuba aplankyti ligoninėje pavyzdžiui seneliai ir močiutės, kurie savo kvėpavimo takuose nešioja ligas sukeliančias bakterijas, nors ir jiems patiems nekenkiančias, tuomet vaiko žarnyne pradeda daugintis ir kitokios, kvėpavimo takuose paprastai gyvenančios, bakterijos. Mikrobiotos pasikeitimas, kuomet žarnyne sumažėja „gerųjų“ bakterijų, o pagausėja sąlyginai patogeninių ar patogeninių bakterijų, grybelių ir vadinamas disbioze.

Tad mano minėtiems mažiesiems pacientams pagrindinė visų bėrimų priežastis dažniausiai būna ne alergija, o disbiozės sąlygota intoksikacija arba net odos infekcija, kurios sukėlėjai būna tie patys, kurie ir sukėlė pilvo dieglius, virškinimo sutrikimus. Sutrikus mikrobiotos formavimuisi žarnyne, bakterijos ne tik kad nedalyvauja virškinimo procese, bet ir gali pažeisti žarnų sieneles, t.y. sąlygoti uždegimą.

Šių mažylių mamos dažnai skundžiasi, kad ką jos bevalgytų, vaikučiui vis netinka: arba pilvo diegliai ar viduriavimas vargina, arba bėrimas ryškėja. Todėl nusprendžia, kad mažylis „viskam alergiškas“. Pamąsčius šių simptomų paaiškinimas akivaizdus – žarnyne esant uždegimui, kurį sukelia bakterijos, bet koks maistas kontaktuodamas su pažeista gleivine, ją dar papildomai dirgins, o be to, valgant suintensyvėja žarnų judesiai, kas irgi sąlygos stipresnius skausmus. Tad ne maistas čia kaltas, o uždegimas, kurį sąlygoja disbiozė. Ne gerti vaistus nuo alergijos, juo labiau tepti odą hormoniniais preparatais reikėtų, o stengtis išgydyti disbiozę, nors tai nėra labai lengva. Paskirti antibiotikai neduoda naudos, nes vėl visas žarnynas „sterilizuojamas“ ir vėl žaidžiamas žaidimas „kas greitesnis, tas gudresnis“. Tad ką daryti? Svarbiausia stengtis subalansuoti vaikučio mikrobiotą siekiant, kad gerosios bakterijos nuramintų ir prislopintų patogenines. Pirma – patariu kuo daugiau liestis prie vaikučio „oda prie odos“ (tiek mamai, tiek ir tėčiui), antra – gerti probiotikus ir prebiotikus (duoti maisto gerosioms bakterijoms). Nors jau senokai žinoma, kad sintetinės gerosios bakterijos nelieka mūsų organizme, bet kol jos būna žarnyne, jos neleidžia daugintis kitoms bakterijoms.

Deja, atstatyti tai, kas sutriko pačioje pradžioje, nelengva ir gali užtrukti net iki pusės metų. Viskam reikia laiko. Todėl neramiuoju laikotarpiu mamoms gali tekti vengti laktozės, duoti mažyliui preparatus mažinančius vidurių pūtimą, retkarčiais net vaistus nuo skausmo. Visa tai tik simptomų slopinimas tol, kol organizmas galės priimti ir tinkamai suvirškinti visą maistelį.

Pabaigai mano patarimas – pirmiausia MATYKIME VAIKĄ, o ne tik atskirus simptomus – pavyzdžiui bėrimus. Žindančioms mamoms nereikįtų laikytis NEPAGRĮSTŲ DIETŲ, apriboti savo mitybos racioną, neišsiaiškinus vaikučio bėrimo priežasties.

4 mintys apie “Gera gyvenimo pradžia – pusė darbo?

  1. Gimė vaikutis Cezario būdu ir štai jau 5 mėnesiai beria ir, kaip ir rašote, atrodo alergiškas viskam ką valgau ir visai aplinkai. Maitinu krūtimi, nors kuri laiką teko primaitinti misinukais dėl pieno trūkumo.
    Ką patartumėte daryti? Kaip atstatyti normalią žarnyno veikla ir mikrobiota?

    Patinka

    1. Laba diena,
      Pirmiausia reikėtų įvertinti virškinimo veiklą, ištirti ar nėra gryvelinės ar bakterinės infekcijos žarnyne. Galima bandyti duoti gerąsias bakterijas, vengti laktozės. Iš tiesų, tai kiekvienu atveju gydymas šiek tiek skiriais, nes labai priklauso nuo to, kas vaikučio žarnyne yra sutrikę ir ką pati mama valgo.

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s