Nelengva pradėti rašyti šia tema. Informacijos apie paminėtas ligas internete labai daug, tačiau klausimų iškyla daugiau nei atsakymų. Turbūt nėra nei vienos dienos, kuomet man netektų kalbėtis su tėvais apie šias ligas.

Gimus vaikučiui, mes visi svajojame, kad jis bus pats gražiausias ir mieliausias. Taip ir yra. Tačiau įvairiausios odos ligos tą grožį paslepia, jei ne nuo tėvų, tai nuo giminaičių, draugų ar kaimynų. Taip norisi, kad mūsų vaiku visi grožėtųsi, girtų mus, tėvus, kokie mes geri savo vaikams, o ne girdėti priekaištus, kad ne taip maitiname vaiką, kad pati mama „kažką ne tą suvalgė“ ar kad apskritai nesirūpiname savo vaiku. Turbūt vaikui susirgus net plaučių uždegimu negirdime tiek priekaištų iš aplinkinių nei susirgus atopiniu dermatitu.

Visų pirma noriu pasakyti, kad pagaliau mokslininkai nusprendė suvienodinti terminus ir nutarė, kad egzemos, kaip tokios ligos, nebėra. Lieka „tik“ atopinis dermatitas. Tikiuosi pamažu ir mes Lietuvoje pradėsime kalbėti viena kalba. Antra, pavadinime išvardintos ligos – atopinis dermatitas, alergija, arba kitaip alerginis dermatitas ir maisto netoleravimas – yra trys visiškai skirtingos ligos. Tik, deja, jos visos atrodo ir reiškiasi beveik identiškai, todėl ir klasikinis sakinys „mus vaikų alergologė ištyrė, bet alergijos nerado, o kaip vaiką bėrė, taip beria. Teks eiti pas kitą alergologą…“ skamba gana dažnai. Manau, kad visi gydytojai: tiek alergologai, tiek dermatologai, tikrai daug žino apie šias ligas. Tik vieniems pritrūksta laiko apie jas aiškinti, kiti neranda kontakto su pacientu. Visiems gydytojas negali būti geras ir patikimas. Jei iš pirmo žvilgsnio tėvams tas gydytojas nepatiko, juo nepasitiki, gydytojas gali bandyti ir kalnus nuversti, bet tėvai nepriims taip gerai informacijos, kaip kad iš gydytojo, kuris jiems patinka. Ta pati pateikta informacija gali būti priimta visiškai skirtingai. O auginant vaikutį, sergantį lėtine liga, labai svarbus yra geras kontaktas šeimos su gydytoju.

Tad kad šiek tiek būtų aiškiau kokia ta liga atopinis dermatitas, pabandysiu apie jį papasakoti. Pats apibrėžimas jau labai daug pasako apie ligą – tai lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai būdingas ryškus niežulys, susijęs su asmeniniu ir šeiminiu polinkiu sirgti ne tik dermatitu, bet ir astma bei alerginiu rinitu t.y. šiai ligai būdingas paveldimumas. Taigi – tai lėtinė liga. Lėtine laikoma, kai liga prasideda pamažu, būna pagerėjimų ir paūmėjimų ir trunka virš 6 savaičių. Tad kai pas mane kreipiasi mamos dėl to, kad vaikutį išbėrė prieš savaitę, deja, niekaip negaliu jų vaikams iš karto diagnozuoti atopinio dermatito. Per kitas kelias savaites būklė gali visiškai pasikeisti – arba bėrimas išnyksta (kas dažniausiai ir būna), arba plinta ir tuomet jau paaiškėja diagnozė. Jei jūsų vaiką ankščiau tik vieną kartą išbėrė, tai jis tikrai nesirgo atopiniu dermatitu. Skaitome apibrėžimą toliau – tai uždegiminė odos liga. Jau nuo pat pirmo medicinos studijų kurso mums, gydytojams, kalama į galvą, kad uždegimas turi penkis pagrindinius požymius – paraudimas, patinimas, karščiavimas, skausmas ir funkcijos sutrikimas. Tad ir diagnozuojant minimą ligą, turi būti uždegimo požymiai – išberta vieta paraudusi (tad sausos šviesios dėmės ant kūnelio nerodys uždegimo), šiek tiek pakilusi virš odos, palietus karštesnė nei sveika oda ir, žinoma, tokia oda jau nebegali mūsų apsaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio – jos apsauginė funkcija yra sutrikusi. Sekantis paaiškinimas apibrėžime „kuriai būdingas ryškus niežulys“ turi labai glaudžias sąsajas su skausmu. Šiuo požymiu atopinis dermatitas išsiskiria iš kitų uždegiminių ligų. Be niežulio, nebus atopinio dermatito – tai vienas iš pagrindinių ligos požymių. Neabejoju, kad visiems yra kada nors įgėlęs uodas. Puikiai žinome, kad pradėjus kasytis, gana sunku bus sustoti. Pradžioje niežulys būna saldus, nes jį lemia histaminas, kurį pats uodas suleidžia, o pradėjus kasytis, kuomet su nagais žalojame savo pačių odos ląsteles ir iš ten išsiskiria įvairūs fermentai, kurie toliau žaloja aplinkinius audinius, tas niežėjimas tampa graužiančiu, skausmingu, nemaloniu. Lygiai taip pat jaučia niežulį ir vaikas, sergantis atopiniu dermatitu. Tas vėlyvasis niežulys tolygu skausmui – vienam iš uždegimo požymių. Todėl kontroliuojant šią ligą labai svarbu mažinti niežulį, nes kasymasis būklę tik pablogina – didina ir sunkina uždegimą. Yra įrodymų, kad kasydamasis ir pažeisdamas odos vientisumą, vaikas „įkaso“ aplinkoje ar ant rankų esančius maisto ir įkvepiamuosius – kačių, šuns, namų dulkių erkių ar net žiedadulkių – alergenus. Šie alergenai žymiai lengviau sukelia organizme sensibilizaciją, o vėliau ir alergines ligas. Todėl atopinis dermatitas ir siejamas su alerginėmis ligomis, tokiomis kaip astma ir alergine sloga. Viena iš svarbiausių šios ligos atsiradimo priežasčių ir rizikos veiksnių – tai paveldimumas. Deja, to dar mokslas negali pakeisti. Jau ne kartą minėjau, kad rekomenduoju porai prieš tuokiantis ir laukiant vaikučių, šalia vedybinės sutarties sudarymo, susėsti su tėvais ar giminaičiais, pasiimti savo ambulatorines sveikatos priežiūros korteles ir gerokai pasidomėti, kokiomis ligomis jaunieji sirgo, kai buvo maži. Ir neretai išsiaiškiname, kad ir vieną iš tėvų bėrė, jis kasėsi, tik ankščiau niekas nekalbėjo taip plačiai apie atopinį dermatitą. Kodėl nelabai prisimename? Nes atopinį dermatitą didžioji dalis vaikų „išauga“ – kai oda subręsta, sustiprėja ir susiformuoja tinkama odos mikroflora, kai imuninė sistema „suauga“ ir t.t. Vienas iš jau atrastų paveldimų veiksnių, lemiančių atopinio dermatito atsiradimą – tai odos sausumas. Jau atrastas toks baltymas filagrinas, dėka kurio oda yra lygi ir vientisa. Šis baltymas kaip klijai suklijuoja paviršines odos epitelines ląsteles. Tiems, kurių oda yra linkusi į sausėjimą, kaip tik ir trūksta šio baltymo. Sunkia atopinio dermatito forma sergantiems, šio baltymo praktiškai nėra, todėl ir oda būna labai pleiskanota. Tad vienas iš atopinio dermatito požymių ir yra visos odos išsausėjimas. Jei oda nėra vientisa, ji neatlieka tinkamai savo apsauginės funkcijos, t.y. bet kokie aplinkos žalojantys veiksniai gali sukelti odoje uždegimą.

Na, regis išsiaiškinome kokia tai liga tas atopinis dermatitas. Tad ką gi daryti, jei vaikas suserga šia liga? Kaip gydyti? Deja, vienas iš mano pirmųjų sakinių tėvams, kai diagnozuoju jų vaikui šią ligą, yra: „deja, nei aš nei koks kitas gydytojas šiuo metu šios ligos išgydyti negalime“. Tai yra lėtinė liga ir dar neišrastas vaistas, kurį išgėrus liga dingtų. Bet mes privalome šią ligą kontroliuoti taip, kad vaikas jaustųsi laimingas ir jo gyvenimo kokybė būtų kaip įmanoma geresnė. Svarbiausia yra vaiko interesai, o ne mūsų baimė, kad vaistai kenks vaikui. Jei atopinio dermatito forma yra sunki, tėvai privalo turėti labai daug žinių, nuolat stebėti vaiką ir net keisti visos šeimos gyvenimo būdą, kad tik padėtų mažyliui. Tai nėra lengva. Kai manęs tėvai reikalauja išgydyti vaiką nuo šios ligos, dažnai paklausiu (bent jau mintyse), ar jie yra pasiruošę pakeisti savo mitybą, įpročius ar aplinką tam, kad vaikui būtų geriau? Tai yra gyvenimo būdo liga ir kontroliuoti ją galima tik labai atidžiai stebint save, aplinką bei šalinant įvairius provokuojančius veiksnius. Deja, net ir idealiai gyvenant, atopinio dermatito paūmėjimų išvengti praktiškai neįmanoma. Tad kas gi provokuoja atopinį dermatitą? Viskas, o kartu ir niekas… Nereta mama skundžiasi, kad ko tik ji nedarytų, vaiką vis tiek beria. Deja… Atopiniu dermatitu sergančio vaiko oda yra labai jautri, tie bėrimai, kuriuos mes matome, yra tik ledkalnio viršūnė. Odoje virte verda uždegimas, ten pilna imuninių ląstelių ir įvairiausių junginių. Regis tik vieno adatėlės dūrio betrūksta, kad viskas sprogtų ir oda užsidegtų. Ta adatėle gali tapti bet kas – nuo aplinkos veiksnių, kažkurio maisto produkto ar net streso ar infekcijos.

Atopinio dermatito kontrolei labai svarbi yra aplinka. Siūlau tėvams labai gerai pagalvoti, kas galėtų dirginti ir taip labai jautrią vaiko odą jų namuose. Viskas, kas gali lemti mums, suaugusiems čiaudulį ar kosulį, vaikui gali sukelti atopinio dermatito paūmėjimą. Dirginti gali viskas – nuo kvepalų ar kvapnių prausiklių, dulkių, cheminių valiklių, tabako dūmų iki skalbimo miltelių, kurie yra ne tik ore, bet ir lieka drabužiuose. Skalbimo milteliuose yra fermentai, kurie „virškina“ purvą, tad, žinoma, gali virškinti ir jautrią, apsaugos neturinčią odą. Be abejo, patys drabužiai, įvairiomis spalvomis dažyti, trukdantys odai tinkamai kvėpuoti, pvz. džinsinis audinys, turintis daug sintetikos sudėtyje ar vilnos, gali gerokai dirginti jautrią odelę. Įėjus į namus, kritiškai juos peržvelkite, pajuskite namų kvapą ir pagalvokite, kas galėtų vaiko odą dirginti. Nebus dirgiklių – ligos paūmėjimų bus mažiau. Stresas, be abejo, gali lemti paūmėjimus. Ankščiau negi buvo diagnozė – neurodermatitas. Vaikui, kuris yra pervargęs, kurio dienos ritmas yra nepastovus, daug keliauja, dažnas šurmulys namuose ir t.t., dermatitas bus sunkiau kontroliuojamas. Nepamirškime – vaikas ir taip dėl ligos, nuolatinio niežulio prasčiau miega, dažniau būna suirzęs, pavargęs, tad papildomi dirgikliai jo būklę dar labiau išderins.

Bet kokia infekcija – tai nemažas stresas organizmui. Ligos metu griūna įvairūs audiniai, kaupiasi įvairiausi toksinai, kovai su mikroorganizmais sunaudojama daug vandens, ypač jei vaikas karščiuoja, todėl neabejotinai atopinis dermatitas paūmėja. Vienas iš rodiklių, kuris, nors ir nemalonus, bet gana aiškiai leidžia diagnozuoti atopiją, tai kaip vaiko oda atrodo, kai vaikas serga ir nenori nieko valgyti. Jei oda šios ligos metu būna dar labiau išberta, tai daugiau duomenų už atopinį dermatitą, jei odos būklė pagerėja, tuomet reikėtų ieškoti alergijos maistui ar maisto netoleravimo sąlygoto bėrimo. Žiauru, bet teko ne kartą girdėti sakant mamą – „Vaikas sirgo rotavirusine infekcija, viduriavo, vėmė, bet tai buvo vienintelis laikas, kada mačiau savo vaiko švarią, neišbertą odą. Jis tuo metu galėjo ramiai miegoti, nes visai nesikasė“. Akivaizdu, kad minimas bėrimas nebuvo atopinio dermatito simptomas.

„Atopiukai“ yra kaip lakmuso popieriukai – jie viską į save sugeria, ir jei kas nors yra netinkama jų organizmui – oda tuojau pat parodo. Maistas šios ligos gydyme ir kontrolėje taip pat turi nemažą reikšmę. Daug galima šnekėti apie nepageidaujamas reakcijas į maistą, ypač apie maisto netoleravimą. Nors daugelis tėvelių mano, kad jų vaikas, sergantis atopiniu dermatitu, yra alergiškas maistui, bet tai toli gražu ne taip dažnai, nei manoma. Alergijos maistui simptomai yra labai panašūs į atopinio dermatito, būna ir taip, kad vaikas serga abejomis ligomis, bet gerokai rečiau. Todėl ne alergija maistui lemia bėrimus, o tai, kad vaikučio organizmas bėrimu parodo, kad maistas, kurį jam duodame, tuo metu jam nėra tinkamas. Gana dažnai šalia atopinio dermatito odoje, yra ir virškinimo veiklos sutrikimai – nuo pat gimimo varginantys pilvo diegliai, vidurių pūtimas, užkietėjimas arba atvirkščiai, viduriavimas. Labai daug apie virškinimo veiklą parodo liežuvis – jei jis apveltas ir sausas, nėra ko tikėtis, kad oda bus švari. Netvarka žarnyne, „užterštas“ organizmas duos mums signalus prašydamas pagalbos per atopinio dermatito paūmėjimą. Manau minėti tai, kad įvairūs maisto priedai, dažikliai, konservantai teršia mūsų organizmą, net nereikia. Jei su vaiko organizmu elgsimės nesąžiningai, kenksime jam duodami netinkamą jam maistą, jis tikrai netylės.

Alergija maistui yra gana specifinė liga – tai per didelis ir iškreiptas imuninis atsakas, kuomet gaminasi specifiniai antikūnai prieš t.t. maisto baltymą – alergeną. Kiekvieną kartą patekus baltymui, kuriam vaikas yra alergiškas, pasireikš alerginės reakcijos – tame tarpe ir bėrimas, niežulys. Nebus alergeno – nebus ir bėrimo. Bet alerginiam dermatitui nebūdingas išreikštas odos sausumas, o išėmus iš dietos provokuojantį bėrimus alergeną, odos būklė gali būti ideali. Deja sergant atopiniu dermatitu oda, net ir pašalinus alergeną, nebus tokia kaip sveika – vis tiek įvairūs kiti veiksniai provokuos bėrimus. Apie alergines ligas ir maisto netoleravimą parašysiu kitose dalyse.

Manau akivaizdu, kad pagrindinis atopinio dermatito gydymas – kiek įmanoma vengti provokuojančių veiksnių, kad nebūtų paūmėjimo. Bet tai tikrai nėra lengva… Aš puikiai tai suprantu. Tokiu atveju visada sakau – svarbiausia laimingas vaikas. Jei jis, suvalgęs šokoladuką, pasijus tikrai labai laimingas, nereikia jo barti, net jei ir dermatitas paūmės. Tam yra įvairūs vaistai ir preparatai, kad mes, tėvai, padėtumėm jam.

Pabaigai norėčiau, kad atkreiptumėte dėmesį į lentelę, pagal kurią nustatomas atopinio dermatito sunkumo laipsnis, kuris matuojamas SCORAD balais. Kiekviena mama, auginanti „atopiuką“ arba mananti, kad jos vaikas serga atopiniu dermatitu šią lentelę turėtų žinoti. Kaip matote, atopinio dermatito diagnozei nustatyti svarbus ne tik bėrimas, bet ir jo intensyvumas (paraudimas, patinimas, šlapiavimas, nukasymai, odos lichenifikacija (odos sustorėjimas, sukietėjimas) ir bendras sausumas), ir tai ar dėl ligos vaikas nemiega naktimis ir kokio intensyvumo niežulys jį vargina.

Scorad

Reklama

2 mintys apie “Atopinis dermatitas, egzema, alergija ar maisto netoleravimas? (I dalis)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s