Praūžus gražiausioms metų šventėms kaip niekad daug pasipila mažųjų išbertukų – raudonžandžiai, besikasantys pilvą ir kojas, suskeldėjusiomis lūpomis ir besiskundžiantys pilvelio skausmu.

Paklausus tėvų kas atsitiko, bene kiekvienas tvirtina – „Mes esame alergiški. Vaiką išbėrė“.

Jei būčiau naivi ir tikėčiau visomis tėvų nurodytomis diagnozėmis, būčiau prasta ir įprasta gydytoja. Paklausus, ar alergija buvo nustatyta, dažniausiai paaiškėja, kad vaiką išbėrė tik prieš kelias dienas ir patys tėvai diagnozavo vaikui alerginę ligą. Neretai ir gydymas jau būna pradėtas – tepama oda hormoniniais tepalais, girdomi vaistai nuo alergijos. Viskas būtų gerai, jei tikrai visi žinotumėm, kas yra alergija. Dar būtų gerai, kad visi sutartumėm vartoti vienodus terminus – tada ir nesusipratimų būtų mažiau.

Norėtųsi, kad pamatę bėrimą vaiko odoje, tėvai kreiptųsi į specialistus. Deja neretai tariami specialistai lepteli diagnozes alergija maistui ar atopinis dermatitas. Lengvai diagnozė pasakoma, o kilusi tėvams panika tikrai būna nelengva. Svarbiausia atsakyti į klausimą „ar tikrai tai alergija?“ Gi nepuolame gydyti plaučių ar inkstų uždegimo neatlikus jokio ištyrimo, nepasikonsultavus su gydytoju. Tad kodėl rimta autoimuninė liga alergija yra tokia populiari ir taip lengvai mes šiuo terminu vadiname bet kokį bėrimą odoje? Alergija ne vienadienė liga. Kažkada vaikystėje pasireiškęs trumpalaikis bėrimas tikrai nebus alergijos simptomas. Alerginės ligos yra lėtinės, trunkančios gerokai ilgiau nei keli mėnesiai. Dažnai jos vargina visą gyvenimą.

Alergija yra per didelis ir iškreiptas žmogaus imuninės sistemos atsakas į apskritai žmogui nekenksmingas medžiagas. Imuninės sistemos veikla sergant šia liga yra sutrikusi. Susidūrus su žmogui įprastoje aplinkoje esančiais maisto ar aplinkos alergenais, imuninė sistema juos atpažįsta kaip pavojingus organizmui. Esant kontaktui su jomis, pradedami gaminti specialūs baltymai – imunoglobulinai E (IgE). Tai yra antikūnai, kurie sąveikaudami su alergenais sukelia alerginį uždegimą. Esant alergijai, imuninė sistema reaguoja net į mažiausius kiekius alergeno. Čia negalioja „per daug prisivalgė“ principas. Jei vaikui buvo nuolat siūlomi saldainiai švenčių metu, ir dėl to vaiką išbėrė, tai nebus alergija. Greičiau tai bus tėvų (močiučių, senelių) neatsakingumo pasekmė. Bet jei kiekvieną kartą vaikui pvz. gurkštelėjus pieno, per trumpą laiką pasireikš simptomai, tokie kaip bėrimas, paraudimas, niežėjimas, patinimas ar net virškinimo veiklos, kvėpavimo sutrikimas, tuomet labiau nei tikėtina, kad tai alergija pieno baltymui. Tokiam vaikui net ir mažos alergeno dozės gali sukelti itin sunkias reakcijas. Pavyzdžiui tėtis, kuris nesenai valgė kiaušinį, bučiuodamas alergišką kiaušiniui vaiką, perduoda lūpomis alergeną ir vaikui gali pasireikšti ūmi alerginė reakcija.

Galėčiau daug šnekėti apie alergines ligas, tačiau mano darbe daugiausia klausimų, nesusipratimų ir nusivylimų kelia nepageidaujamos reakcijos į maistą. Kitaip dar vadinamos „maisto netoleravimu“. Bene kas dieną tenka aiškinti tėvams, kodėl net neverta atidžiai vaiko tirti, jei žandukai paraudo nuo braškių, pabėrė nuo šokolado ar mandarinų. Arba kodėl, išleidę tiek daug pinigų alerginiams tyrimams, minėtiems maisto produktams alergijos nerasta. Tuomet ir pasipila neigiami komentarai – blogi tyrimai, nekompetentingi gydytojai, neištyrę nustatinėja diagnozes ir t.t. Dažniausiai alergija pasireiškia pieno, kiaušinio, kviečių, sojos, žuvies bei žemės riešutų baltymams. Taip, tam, kad gamintųsi antikūnai organizme, alergenas turi būti baltymas. Maisto priedai – tai įvairiausi cheminiai junginiai ir visiems jiems alergijos tikrai negali būti.  Be abejo, būna išimčių, bet pirmose pagal paplitimą vietose tikrai nerasime mandarinų ar guminukų…

Nors nepageidaujamų reakcijų į maistą priežasčių yra be galo daug, aptarsiu dažniausiai vaikams pasitaikančias, kurių pagrindinis kaltininkas – mažas audinių hormonas histaminas. Jo visada yra mūsų organizme, tik jis tūno tam tikrose mūsų organizmo ląstelėse ir didelių bėdų nesukelia. Tačiau veikiant įvairiems veiksniams ląstelės jį išskiria. Kilus alerginei reakcijai, uždegimui ar į organizmą patekus nuodams (pvz., bičių, gyvačių), jaučiant stresą ir t.t. šis hormonas išsiskiria kaip imuninės sistemos „pagalbininkas“. Jis būtinas tam, kad mūsų organizmui padėtų kovoti su iškilusia grėsme. Audiniuose jo susidaro labai maži kiekiai, bet poveikis gali būti tikrai didelis.

Bet kodėl gi histaminas yra toks svarbus, kad apie jį šneku šiame straipsnyje? Pirma, jis veikia nervų ląstelių receptorius, taip sukeldamas niežulį. Todėl vienas iš pagrindinių jo sukeliamų reakcijų yra niežulys. Jis taip pat lemia patinimo atsiradimą. Histaminas veikia kraujagyslių sieneles ir dėl to jos išsiplečia. Tad neretai būna paraudimas odoje, ypač žanduose dėl išsiplėtusių kraujagyslių. Deja jis taip pat lemia bronchų spazmą ir dusulio atsiradimą. O svarbiausia, jis gali lemti uždegimo atsiradimą – ar tai būtų alerginis, ar infekcinis – bus ir paraudimas, ir patinimas, ir skausmas arba niežulys, ir karštis uždegimo vietoje, ir funkcija bus sutrikusi.

Tačiau histaminas ne tik gaminamas mūsų organizme ir laukia, kada jam bus leista išsiskirti. Nemaži jo kiekiai yra ir kai kuriuose maisto produktuose.  Ypač tuose, kurie laikomi ilgą laiką. Dėl bakterijų irimo produktų susidaro ypač daug histamino. Tai būdinga nokintiems, fermentuotiems, rūkytiems žuvies, mėsos, pieno produktams. Kuo ilgiau jie laikomi, tuo daugiau histamino susidaro. Pavyzdžiui, šviežioje mėsoje arba žuvyje histamino yra mažiau, tačiau marinuojant, vytinant ar kitaip apdorojant, prasideda biogeninių aminų, tame tarpe ir histamino, susidarymas. Yra ir tokių maisto produktų, kuriuose net šviežiuose būna daug histamino, tai – pomidorai, špinatai ir kt. Kai kurie maisto produktai patys veikia ląsteles ir atpalaiduoja minimą histaminą. Su maistu patekęs ar taip išsiskyręs iš ląstelių į organizmą histaminas veiks lygiai taip pat, kaip ir išsiskyręs alerginių reakcijų ar uždegimo metu. Tik imuninė sistema neturės su kuo kovoti, nes tikrosios grėsmės nebus.

Kuo daugiau vaikas valgys maisto produktų, kuriuose yra šios medžiagos, tuo didesnė tikimybė, kad jį išbers. Be bėrimo, gali ir pilvą skaudėti, ir galvą, vaikas gali tapti irzlus. Fermentiniai sūriai, sūrio lazdelės, pomidorai, avokadai, apelsinai, greipfrutai, avietės, įvairūs padažai bei marinatai, parūkytos dešrelės – krūva maisto produktų, kuriuos valgant didės tikimybė perdozuoti histamino. Ir ne tik vieno šio produkto „persivalgymas“ lems simptomus – pica su saliamiu, sūriu, pomidorų padažu ir t.t. bus neblogas kokteilis.

Histamino susidarymą ar atsipalaidavimą iš mūsų ląstelių skatins ir kiaušinio baltymas (todėl per Šventas Velykas turiu ką veikti). Šokoladas ir kiti kakavos produktai, bananai, braškės, citrusiniai vaisiai, papajos, ananasai, kiviai, pomidorai, špinatai, šampinjonai ir kt. taip pat priklauso minėtai maisto produktų grupei. Būtent simptomus lems per dideli kiekiai šių produktų arba tuomet, kai dauguma šių maisto produktų vyraus maisto racione.

Maisto priedai, įvairūs gliutamatai, benzoatai, sulfitai, įvairūs dažikliai maiste itin skatins histamino išsiskyrimą. Matyt taip organizmas parodo, kad visų šių junginių jam nereikia.

Gerokai dažniau minėtos reakcijos pasireikš vaikams. Jų kūneliai maži, tad histaminu taurę greitai galima perpildyti… Kai tik pareklamuoja nuolaidą vynuogėms be kauliukų (kurios retai kada būna tinkamai plaunamos ir pašalinami konservantai), kai praūžia šventės, braškių sezono metu, bene kas trečias vaikas pas mane kreipiasi su tais pačiais simptomais. Pamačius mažąjį raudonžandį pacientuką, iš karto pažiūriu kada jo gimtadienis – ir gana dažnai diagnozė būna aiški.

Žiemą įvairių bėrimų būna gerokai daugiau ir jie būna ryškesni. Dėl temperatūrų skirtumo, šildymo, sauso oro, sausėja ir vaikų oda. Ypač sausėja rankų ir veido oda. Nugairinti vėjo vaiko žandukai žymiai dažniau paraus – jei kaip atsidarę namo langinės parodys viską, kas nešvaru viduje. O vasarą, kai vaikas geria daugiau vandens, kai odelė nėra išsausėjusi, histamino sąlygotas bėrimas ne taip raiškiai bus matomas.  Na nebent negalėsim atsigrožėti kaip skaniai valgo vaikas braškes, avietes ar žemuoges… Kilogramais…

Tad jei vaiko mityba nesubalansuota, jį beria, jis irzlus, liežuvis sausas su apnašu, galų gale dažnai pradėjo sirgti, nenurašykite visko „alergijai“. Vietoje to, kad teptumėte įvairiausiais tepalais odą, pasirūpinkime, kad vaiko mityba būtų tinkama. Svarbiausia – ji turi būti įvairi ir subalansuota. Net ir sveikiausi maisto produktai, vartojami per dideliais kiekiais, gali lemti nepageidaujamas reakcijas. Mandarinai, apelsinai, kaip vitamino C šaltiniai, yra rekomenduojami. Tačiau kilogramas mandarinų, kelios stiklinės apelsinų sulčių ir dar saldainių pakelis tikrai vaikui laimės ir stipraus imuniteto neatneš.

 

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s