Turbūt nerasčiau žmogaus, kuris nieko negirdėjo apie gerąsias bakterijas. Regis tų bakterijų yra pilna visur. Galima gauti jų su maistu, geriant maisto papildus, jų dedama į kosmetikos priemones, ar net ore jų pilna. Pramonė, gaminanti gerąsias bakterijas, kaip niekad išsiplėtė. Skanduojama, kad gaminamos tokios bakterijos, kurios nekenkia žmogui ir yra atsparios antibiotikams. Išgirdus panašią reklamą man vis kyla klausimas – kovojame su bakterijų sukeltomis infekcijomis, vartojame antibiotikus, galų gale skiepijamės, kad nuo jų apsisaugotumėm. O tuo pačiu geriame kapsules pripildytas didžiausiu kiekiu kitokių, „gerųjų“ bakterijų. Ir kuo daugiau, tuo geriau. Tad ar tikrai sau ir savo vaikams padedame?

Siekdama atsakyti sau į šį klausimą, nutariau paieškoti naujausios informacijos apie probiotikus. Taip vadinamos gerosios bakterijos mokslo pasaulyje. Kadangi esu vaikų gydytoja, domėjausi tik šių bakterijų poveikiu vaikams. Pradėjus ieškoti, nustebau. Daugiau nei 17 tūkstančių mokslinių straipsnių nuorodų nuo 2015 metų. Apie populiariąją literatūrą net nekalbu. Vadinasi ne tik paprastiems žmonėms rūpi ši tema. Daugybė mokslininkų bando atsakyti į man rūpimą klausimą.

Tam, kad papasakoti apie gerąsias bakterijas, niekaip nepavyks išvengti mikrobiotos termino. Tai dar viena nauja tyrimų sritis, kuri ateityje mums atsakys į daugybę klausimų, kodėl mes sergame. Žmogaus kūne yra apie 10 kartų daugiau bakterijų nei mūsų pačių ląstelių. Vien tik virškinamajame trakte randama daugiau nei 400 skirtingų bakterijų rūšių, o daugiausiai jų gyvena storajame žarnyne. Nemažai bakterijų randama ir ant odos ar mūsų kvėpavimo takuose. Daugiausiai mūsų žarnyne randama Lacto ir Bifidobacterium gentims priklausančių bakterijų Visų šių bakterijų visuma ir vadinama mikrobiota. Tai lyg nepakeičiami šarvai, kurie saugo mus nuo aplinkinio pasaulio. Įvairūs aplinkos veiksniai gali pažeisti mikrobiotą. O jei šarvai skylėti, apsauga taps nepilnavertė ir mes sirgsime. Jau patvirtinta, kad viso organizme, o ypač žarnyne gyvenančių mikroorganizmų balanso sutrikimas, kitaip vadinamas disbioze, yra susijęs su vis didėjančiu skaičiumi ligų, tokių kaip uždegiminė žarnyno liga, dirglios žarnos sindromas, vidurių užkietėjimas, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, diabetas, atopinis dermatitas, alerginės ligos ir net autizmas.

Tobulėjant tyrimų metodams, vis dažniau nustatoma disbiozė žarnyne. Regis išgersime porciją tų gerųjų bakterijų ir nebesirgsime. Deja ne viskas taip paprasta. Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Kai kurie atradimai net labiau liūdina nei džiugina. Nuo seno buvo manoma, kad vartojamos gerosios bakterijos keičia žarnyno mikrobiotą. Bet tai nepasitvirtino. Savo šarvus mes pradedame formuoti nuo pat gimimo. Pirmųjų metų pabaigoje mikrobiotos sudėtis daugmaž tampa pastovi ir labai sunku vėliau ją pakeisti ar įsigyti naujesnę, tobulesnę. Todėl dėl įvairiausių veiksnių vaikystėje pažeista ar netinkamai ir neteisingai susiformavusi mikrobiota gali lemti lėtinių ligų atsiradimą. Pastebėta, kad vaiko žarnyne gyvenančios bakterijos yra labai panašios su jo tėvų organizme gyvenančiomis. Taip tėvai ir mamos saugo savo mažylį – atiduoda ne tik savo meilę bei šilumą, bet ir jiems draugiškas bakterijas. Deja antibiotikai, maiste ir aplinkoje esantys konservantai bei dezinfektantai gerokai sutrikdo mikrobiotą. Jei mums, suaugusiems, visa ši „chemija“ tik trumpam sutrikdys bakterijų balansą, tai mažyliui gali visam gyvenimui pakeisti mikroflorą. Jau nustatyta, kad gimimas Cezario pjūvio operacijos metu (kuomet vaikutis nepasidengia gerosiomis mamos bakterijomis), antibiotikai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais yra rizikos veiksniai alergijos maistui ar atopiniam dermatitui išsivystyti. Natūraliai maitinamų kūdikių, lyginant su maitinamais adaptuotais karvės pieno mišiniais, mikrobiota gerokai skiriasi. Žindomų kūdikių žarnyne randama gerokai didesnė gerųjų bakterijų rūšių ir kiekių įvairovė. Norint pagerinti mikrobiotos sudėtį retkarčiais skiriami probiotikai. Deja jie ilgalaikio efekto mūsų ir vaikų mikrobiotai neturi. Jie „neužsisėja“ mūsų organizme. Todėl nutraukus jų vartojimą mikrobota lieka tokia pati, kaip ir buvo prieš tai. Kol kas dar nerastas būdas kaip įtikinti mūsų imuninę sistemą priimti kitokias gerąsias bakterijas, nei ji pageidauja.

Dažniausia vaikučio pilvo dieglių priežastis yra pakitusi žarnyno mikrobiota. Todėl rekomenduojama skirti gerųjų bakterijų tikintis, kad sumažės verkimas dėl pilvo dieglių. Simptomams palengvėjus belieka laukti, kol mažylis iš tėvų ir aplinkos susirinks tas bakterijas, kurios bus jo palydovės visą likusį gyvenimą.  Galėčiau išskirti vieną tyrimą, kuris akivaizdžiai įrodė probiotikų tokiems mažyliams naudą. Jo metu buvo tirtas Lactobacillus reuteri bakterijos poveikis. Nustatyta, kad duodant po 10 8 kolonijas formuojančių vienetų (KFV) 21-28 dienas, reikšmingai sumažėjo mažyliams pilvo dieglių. Tačiau efektas buvo matomas tik žindomiems kūdikiams. Mišiniu maitinamiems kūdikiams šis gydymas nepadėjo. Buvo tirti ir gerųjų bakterijų mišiniai. Preparatai su 8 rūšių probiotikais buvo gerokai veiksmingesni lyginant su placebo žindomiems kūdikiams – 3 savaičių bėgyje pilvo dieglių simptomai išnyko. Tad šioje situacijoje galiotų principas kuo daugiau, tuo geriau. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad efektas vartojant gerąsias bakterijas nepasireiškia per kelias dienas ar savaitę. Vartoti reikia gerokai ilgiau. Buvo atliktas labai įdomus tyrimas. Pasirodo jei besilaukianti ir maitinanti krūties pienu mama vartoja gerąsias bakterijas, jos mažyliui gerokai sumažėja rizika sirgti atopiniu dermatitu. Tačiau tos bakterijos neturi jokio poveikio mamos mikrobiotos sudėčiai.

Gerosios bakterijos yra rekomenduojamos gydant įvairiausios priežasties viduriavimą. Atliktų tyrimų rezultatai patvirtino, kad probiotikai yra efektyvūs ne tik gydant, bet ir užkertant kelią įvairių formų ūmiam ir lėtiniam viduriavimui. Regis jau senokai vyrauja nuomonė, kad jei vaikas serga bakterine žarnyno infekcija – vemia, viduriuoja, karščiuoja, reikia duoti gerųjų bakterijų. Jei mažyliui reiškiasi stafilokokinės infekcijos žarnyne požymiai taip pat rekomenduojami minimi preparatai. Teigiamas gerųjų bakterijų poveikis yra aiškinamas tuo, kad vyksta konkurencija su ligų sukėlėjais dėl maisto. Jos greičiau prisijungia prie žarnų ląstelių ir neleidžia piktosios bakterijoms pažeisti epitelio. Pasirodo, kad gerosios bakterijos papildomai dar išskiria įvairius cheminius junginius, kurie toksiškai veikia infekcijos sukėlėjus. Vieni iš pagrindinių junginių – tai trumpųjų grandžių riebiosios rūgštys. Būtent jos slopina patogeninių bakterijų dauginimąsi. Yra atrasta ir daugiau junginių, bet nevardinsiu, kad jūsų negąsdinti įvairiais terminais. Gerosios bakterijos ne tik kovoja su bakterijomis, bet ir bando „pažadinti“ mūsų imunitetą. Jos aktyvuoja mūsų žarnyno imunines apsaugines ląsteles. Tokiu būdu mūsų organizmas aktyviau kovoja su užpuolusiu patogenu.

Gerosios bakterijos gelbėja ir serganti virusine žarnyno infekcija, sukelta rotaviruso, adenoviruso ar  kitų virusų. Tokiu atveju rekomenduojamos Lactobacillus acidophilus ir Enterococcus faecium gerosios bakterijos. Jas tinka vartoti ir profilaktiškai – norint apsisaugoti nuo šių infekcijų.

Dar vienas sutrikimas, kurio gydymui gali būti pasitelkiamos gerosios bakterijos – tai laktozės netoleravimas. Kai kurios gerosios bakterijos turi fermentą, kuris padeda skaidyti laktozę vaiko žarnyne. Dažniausiai minimos Lakto ir Bifido bakterijos. Tad šias bakterijas tikrai patarčiau vartoti jei vaikui reiškiasi laktozės netoleravimo simptomai – viduriavimas, pilvo skausmas, vidurių pūtimas pavartojus pieno produktų su laktoze.

Naujausia tyrimų rezultatų analizė atskleidė, kad gerosios bakterijos ne tik apsaugo žarnyną, bet ir sumažina riziką sirgti viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Atlikto plataus tyrimo metu nustatyta, kad Lactobacillus reuteri, Lactobacillus rhamnosus ir Bifidobacterium bakterijų vartojimas sumažino ligų dažnį mažiems darželinukams, kurie dažnai sirgo „peršalimo“ ligomis šaltuoju metų laiku. 2016 metais atlikta tikrai naudinga Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos darbo grupės apžvalga. Jie išanalizavo visus duomenis apie gerųjų bakterijų poveikį vaikams, kuriems po antibiotikų vartojimo pasireiškė viduriavimas. Rasta, kad tik kelios gerosios bakterijos padeda vaikui tokioje situacijoje – tai Lactobacillus rhamnosus GG, Saccharomyces boulardii gerosios bakterijos. Kitos tirtos bakterijos arba nepadėjo mažiesiems arba nepakankamai dar atlikta tyrimų. Beje, kefyras ir įvairūs jogurtai taip pat neturi reikšmingo efekto stabdant viduriavimą po antibiotikų. Tad siekdami, kad vaikui antibiotikai pridarytų kuo mažiau žalos, tėvai turėtų rinktis atitinkamas gerąsias bakterijas.

Gerųjų bakterijų poveikis tirtas ir vaikams, sergantiems vidurių užkietėjimu. Nežymus efektas buvo nustatytas, bet vien šių bakterijų pagalba stebuklų nesukursime. Jei vaikas skundžiasi epizodiniais pilvuko skausmais, tuštinimasis būna nepastovus, taip pat rekomenduočiau duoti gerąsias bakterijas. Straipsniuose pateikiama nemažai informacijos, kad probiotikai sumažina funkcinių pilvo skausmo epizodų kiekį.

Skiriami atitinkamai kiekiais probiotikai yra naudingi ne tik tinkamai virškinimo trakto veiklai. Nustatyta, kad teigiamai veikiama ir žarnyno – smegenų – odos ašis. Keli tyrimai patvirtino probiotikų naudą gydant ir kontroliuojant atopinį dermatitą vaikams. Nustatyta, kad atopiniu dermatitu sergančių vaikų žarnyne miokrobiotos sudėtis gerokai skiriasi nuo sveikų vaikų. Atopiukų žarnyne randama mažiau gerųjų bakterijų, t.y. vyrauja kitokios bakterijos nei sveikų vaikų. Nustatyta, kad  Lactobacillus salivarius, Lactobacillus fermentum ir įvairūs gerųjų bakterijų mišiniai sumažina SCORAD balą vaikams, t.y. palengvina atopinio dermatito būklę. Tuo tarpu Lactobacillus rhamnosus GG and Lactobacillus plantarum bakterijos tokio poveikio neturi. Bet tikslių rekomendacijų dar nėra, nes atlikta per mažai tyrimų.

Vis dar ieškoma sąsajų tarp mikrobiotos pokyčių ir autistinio spektro sutrikimo vaikams. Tokiems vaikams dažnai būna virškinimo sutrikimų, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas. Nustatyta, kad tokių vaikų mikrobiomos sudėtis skiriasi nuo sveikų vaikų. Įtariama, kad žarnyne esantis uždegimas, pernelyg pralaidus žarnynas ar absorbcijos sutrikimai gali lemti ligos atsiradimą arba sunkesnę ligos eigą. Todėl ieškoma įrodymų, ar probiotikų vartojimas pagelbėtų mažiesiems autistukams. Bet pabandyti verta.

Kyla diskusijos kokius preparatus geriau vartoti – ar vienos rūšies bakterijos preparatus ar kur vienoje kapsulėje yra labai daug įvairių rūšių bakterijų.  Kadangi žarnyne randama daugiau nei 400 skirtingų bakterijų rūšių, duodant vaikui preparatų kuriuose yra daugiau rūšių bakterijų, tikimasi, kad kažkuri iš tų bakterijų tiks vaiko organizmui ir geriau naikins patogeninius mikroorganizmus. Vis tiktai reikėtų labai gerai įvertinti ir sutrikimą ir vaiko būklę. Yra tikimybė, kad virškinamajame trakte didelis kiekis gerųjų bakterijų pradės konkuruoti tarpusavyje ir taip norimas pasiekti efektas bus mažesnis.

Nėra vienos konkrečios rekomendacijos kurie gerųjų bakterijų preparatai yra geriausi. Kiekvienam vaikui ar suaugusiam skirtingos bakterijos veiks skirtingai. Svarbu, kad gaminant preparatą su gerosiomis bakterijomis būtų laikomasi rekomendacijų: preparatuose turi būti gyvos bakterijos ir jos turi būti atsparios skrandžio sultims ir tulžies druskoms.  Rekomenduojama gerųjų bakterijų paros dozė 109 -1010 kolonijas formuojančių vienetų. Tokios dozės reikia tam, kad pasiektumėme norimą efektą sveikatai. Bet ir mažesnis šių bakterijų kiekis gali veikti teigiamai.

Kasdieninėje praktikoje mano rekomendacijos skiriasi priklausomai nuo vaiko būklės. Jei yra bakterinė infekcija, stafilokokas, gal geriau duoti vienos rūšies gerųjų bakterijų. Galbūt vienodi „kareiviai“ tarpusavyje geriau susitars ir visi kartu išvarys priešą. Jei po savaitės efekto nėra, rekomenduočiau padidinti duodamų bakterijų kiekį dvigubai. Jei yra sutrikęs virškinimas, vargina neinfekcinis viduriavimas, pilvo skausmai, geriausia duoti preparatą, kur yra daug rūšių bakterijų – sudėtyje tikrai bus ta, kuri padės virškinti maistą. Kuo daugiau įvairių darbuotojų, tuo švaresnė būna virtuvė.

Sudėliojus visą perskaitytą medžiagą ir savo mintis galvoje, padariau išvadą, kad gerosios bakterijos stebuklo mūsų organizmui nepadarys. Gimimas ir pirmieji mūsų gyvenimo metai lemia, kaip seksis mūsų mikrobiotai saugoti mus pačius. Genai, kuriuos atsinešam gimdami, tėvai ir aplinka, kur knibžda mumyse apsigyvensiančios bakterijos turi be galo daug įtakos. Gerosios bakterijos gali mums padėti. Tik kas tinka vienam, netinka kitam. Bakterijų yra be galo daug ir kuri bus ta, kuri mus išgelbės nuo ligos, nežinia. Tad jei įtariate, kad Jūsų vaikučio šarvas yra pasimetęs, sutrikęs ar nepilnavertis, pabandykite gerąsias bakterijas. Galbūt jos bus tai, kas bent laikinai pasaugos mažylį, kol jo apsauga sustiprės ir subręs.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s